- svaitėjimas
- sváitėjimas sm. (1) Rtr, BŽ34, DŽ, NdŽ, KŽ → svaitėti: 1. I Tai būtų sapnavimas ir svaitėjimas MšK. Savo ligos svaitėjimuose mačiau keršto dvasią Š. 2. Sváitėjimas bobų – visokius niekus plepa! Rdn. 3. Bjauri svaitėjimai įsigriauna į galvą mano M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
